- lupikauti
- lupikáuti, -áuja, -ãvo intr. DŽ imti, lupti didelę kainą, didelius procentus: Pinigų Kaune prisilupo, seniui duoda be saiko, tai tas ir lupikauja J.Marc.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
lupikauti — lupikáuti vksm. Kredi̇̀toriai lupikáuja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
palupikauti — intr. po truputį lupikauti: Ir jis kai kada palupikauja Ig. lupikauti; palupikauti … Dictionary of the Lithuanian Language
imti — im̃ti, ìma (ẽma), ė̃mė K, Š; SD114, B, R, M I. tr., intr. 1. čiupti, stverti ranka, pirštais ar kokiu įrankiu: Kad emì, im̃k greičiau! Slm. Kam emì tokį didelį obulą – nesuvalgysi! Als. Im̃k žiupsnelį aguonų! Slm. Nereikia nieko rankosna… … Dictionary of the Lithuanian Language
lupikavimas — lupikãvimas sm. (1) DŽ → lupikauti: Lupikavimas yra teisėtai visų neapkenčiamas, nes čia patys pinigai yra pasipelnymo šaltinis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
plėšikauti — plėšikauti, auja, ãvo intr. 1. Knt, Trg, Jrb būti plėšiku: Vagių gaujos ėjo plėšikaudamos rš. Jie užpuldinėjo prekybinius laivus ir plėšikavo visur, kur tik galėjo A.Vencl. Nuo darbo nupratęs, išmokęs plėšikauti, ką beveiks parėjęs namo I.Simon … Dictionary of the Lithuanian Language